Žmonės, į ką nors investuojantys, apsvarsto su investicijomis susijusią riziką, pasidomi, ar gali ateityje tikėtis pelno.

Itin atsargus investuotojas tikriausiai rinksis saugias valstybės obligacijas. Už indėlį gaunamos pastovios palūkanos itin mažai rizikuojant. Tačiau toks investavimo būdas dažniausiai yra ne toks pelningas kaip investicijos į akcijas. Visiška tokio investuotojo priešingybė yra nutrūktgalvis, perkantis naftos telkinių ieškančios bendrovės akcijų. Toks žingsnis yra labai rizikingas, bet kartu ir galintis duoti daug pelno, jeigu bendrovei pasisektų rasti naftos telkinių.

Akcijų rizika yra dvejopa:
• Nesisteminė rizika – tai bendrovės veiklos rizika. Didelė nesisteminė rizika būdinga, pavyzdžiui, naftos gręžimo bendrovių akcijoms. Kokios nors stambios bendrovės, turinčios stabilią savo prekių pardavimo rinką, nesisteminė rizika yra minimali. Emisijos prospekte kiekviena bendrovė turi nurodyti savo verslo rizikos veiksnius, tačiau nesisteminės rizikos tiksliai išmatuoti neįmanoma.

• Rinkos, arba sisteminė, rizika rodo, kaip gali ateityje kisti įmonės akcijų kursas, atsižvelgiant į akcijų rinkos bendruosius svyravimus.

Kaip išskaidyti riziką

Nesisteminę riziką galima sumažinti, įvairinant (diversifikuojant) investicijų portfelį, t.y. investuojant į skirtingo tipo ir nevienodos rizikos akcijas. Tačiau rinkos rizikos pašalinti neįmanoma.

Įsivaizduokite investicijų portfelį, kuris sudarytas iš daugelio biržoje parduodamų akcijų. Pavadinkime tokį investicijų portfelį rinkos portfeliu. Jame nėra didelės nesisteminės rizikos – tik rinkos rizika. Bendrą rinkos riziką sudaro kiekvienos atskiros akcijos rinkos rizikos suma.

Profesionalūs investuotojai valdo didelius investicijų portfelius, todėl jie nuolat bando įvertinti rinkos riziką. Akcijos rinkos riziką nusako beta koeficientas. Jis gali būti apibrėžiamas kaip akcijos kurso jautrumas bendroms akcijų rinkos tendencijoms. Beta koeficientas atsako į klausimą, koks bus investuotojo akcijų kurso pokytis, jeigu visos akcijų rinkos pokytis yra X procentų.

Kaip matuojama rizika

Vidutinė visų vertybinių popierių rinkos rizika yra lygi 1. Tai reiškia, kad vienai akcijai, kurios beta koeficientas yra lygus 1, tenka vidutinė rinkos rizika. Akcija, kurios beta koeficiento vertė lygi 1,5, yra jautresnė visos akcijų rinkos pokyčiams, ir tokios akcijos sisteminė rizika yra didesnė negu rinkos rizika. Investicija į tokias akcijas yra rizikingesnė, bet, kita vertus, sėkmės atveju ji gali duoti gerokai didesnį pelną. Akcijos, kurios beta koeficientas lygus 0,5, kursas yra ne toks jautrus rinkos svyravimams ir tokios akcijos rizika yra mažesnė negu visos akcijų rinkos rizika. Bendrovių, jautriai reaguojančių į ūkinės veiklos ciklus, beta koeficientas dažnai būna aukštas, o stabiliau dirbančių įmonių jis dažniausiai neviršija 1. Banke laikomų pinigų beta koeficientas yra lygus 0.

Daugelis institucinių investuotojų renkasi tiek akcijas, tiek nerizikingas, bet stabilias palūkanas duodančias investicijas. Kiekvienas investuotojas pats nusprendžia, kuris rizikos ir laukiamo pelno lygmuo jam yra priimtinesnis. Įgudusiems spekuliuotojams nepakanka vien paprastos prekybos akcijomis. Akcijų pardavimas jų neturint ir akcijų pirkimas su marža yra tie būdai, kurie padidina riziką, bet kartu ir pelningumą.

Pardavimas neturint akcijų

Paprastai žmogus yra akcijų savininkas tol, kol jas parduoda kam nors kitam. Šiuo atveju investuotojas parduoda akcijas jų dar nenusipirkęs. Įvykių eiga galėtų būti tokia: tarkime, kad jūs iš savo finansų tarpininko pasiskolinate 10.000 įmonės A akcijų ir tuoj pat jas parduodate, gaudamas už kiekvieną akciją 2 litus. Iš šio sandorio jūs gaunate 20.000 litų. Tada jūs laukiate prognozuodamas, kad A įmonės akcijų kursas kris. Be abejo, jums vėl reikia pirkti 10.000 akcijų, kad grąžintumėte skolą savo finansų tarpininkui. Po dviejų dienų įmonės A akcijų kursas nukrinta iki 1,80 lito už akciją. Tada jūs perkate 10.000 akcijų už 18.000 litų ir grąžinate minėtas akcijas skolintojui. Jūsų spekuliacijos, protingai naudojantis akcijų kurso svyravimais, duoda jums 2.000 litų pelno, atėmus paskolos palūkanas, kurias paskolos laikotarpiu mokėjote finansų tarpininkui.

Didžiosiose pasaulio vertybinių popierių biržose, tokiose kaip JAV akcijų birža, akcijų pardavimas jų neturint sudaro 25 procentus visos biržos apyvartos. Žaisdamas tokį pavojingą žaidimą investuotojas gali uždirbti įspūdingas sumas pinigų. Bet taip pat jis gali skaudžiai pralošti, jeigu akcijų kursas pajuda priešinga kryptimi, nei jis tikėjosi.

Pirkimas su svertu

Vieni investuotojai spekuliuoja prognozuodami akcijų kurso kritimą, o kiti tikisi išlošti, manydami, kad akcijų kursas kils. Tarkime, jūs turite 10.000 litų ir nusiperkate 500 įmonės B akcijų, mokėdami 20 litų už akciją. Dar pasiskolinate 10.000 litų iš savo finansų tarpininko, pirktas akcijas įkeisdami finansų tarpininkui kaip paskolos garantą.

Gavę paskolą nusiperkate dar 500 minėtos bendrovės akcijų ir padvigubinate turimų akcijų kiekį. Taip elgdamiesi jūs nusipirkote akcijų už maržą. Po dviejų savaičių įmonės B akcijos kaina pakyla iki 30 litų. Tada jūs parduodate 1.000 akcijų ir gavę už jas 30.000 litų grąžinate finansų tarpininkui paskolą ir sumokate palūkanas už ją. Dėl tokios paskolos jūsų pelnas išauga 10.000 Lt, vietoj galėjusių būti 5.000 litų. Jeigu akcijų kursas kristų dvigubai, didesni būtų ir jūsų nuostoliai. Taigi gana dažnai akcijos yra perkamos už skolintus pinigus, įkeitus kitas akcijas. Tokie sandoriai neretai sustiprina akcijų kursų svyravimus vertybinių popierių biržose. Stambūs akcijų pirkimo sandoriai dažniausiai pakelia tų akcijų vertę. Tokiais atvejais spekuliuotojai gali gauti dar didesnes paskolas ir pirkti dar didesnius akcijų paketus. Akcijų kursui kylant, atsiveria galimybės dar daugiau skolintis ir t.t.

Akcijų kurso kritimo atveju vyksta priešingi procesai. Finansų tarpininkai, matydami akcijų kurso nuosmukį, reikalauja daugiau garantijų ir neretai priverčia spekuliuotojus tas akcijas parduoti. Akcijų kursas dar labiau krinta.

Parengta pagal „Investuotojo ABC“