Jo teigimu, lūžio metai, kuomet gyventojai pradėjo grįžti prie investavimo, buvo 2010-ieji, o šiemet investavimo procesai įsibėgės ir piką pasieks 2012-2013 m.

„Jaučiame, kad Lietuvos gyventojai pamažu tampa vis aktyvesni ir grįžimo prie investavimo procesas pamažu įsivažiuoja. Deja, nesame ilgas investavimo tradicijas turinti šalis, tokia kaip Švedija, todėl prie investavimo gyventojai grįžta tik pamatę, kad rinkos kyla ilgesnį laiką“, - sako „Swedbank“ atstovas.

Jo teigimu, didžiausią grąžą uždirbo dar 2009-aisiais prie investavimo sugrįžę asmenys, o vėliau nuo šios datos pradedama investuoti, tuo mažesnė grąža. Todėl esą galima daryti išvadą, kad prie investavimo didžioji dalis lietuvių grįš pavėlavę.

Banko turimais duomenimis, pernai vien investicinių fondų įsigijusių asmenų Lietuvoje padaugėjo 4.070 (palyginimui, 2009 m. – 947), augo ir trečios pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius (pernai naujų atėjo 2.752, užpernai - 293).

Skaičiuojama, kad pernai investicinius fondus papildė 98 mln. Lt, o bendra investiciniuose fonduose laikoma suma priartėjo prie 911 mln. Lt.

„Nepaisant to, skaičiuojame, kad Lietuvoje grynus investavimo produktus – akcijas, fondus, obligacijas – renkasi vos 3-4% gyventojų, tai dar palyginti mažas rodiklis“, - sako p. Ryklys.

Skatins pasibaigę indėliai

Pasak „Swedbank“ atstovų, grįžti prie investavimo gyventojus skatins pasibaigusios indėlių sutartys ir pamažu „įsivažiuojanti“ infliacija.

„Praėjo tie laikai, kai gyventojai už indėlius gaudavo 7,9 ar net 10% metinių palūkanų. Natūralu, kad bus ieškoma, kur dabar įdarbinti pinigus, nes atsirado nauja grėsmė – infliacija, kurią skatina brangstanti nafta, kitos žaliavos, ir ji pamažu mažina pinigų vertę“, – sako p. Ryklys.

Jis sako, kad patraukliomis investavimo kryptimis šiemet turėtų būti išsivysčiusios šalys, tokios kaip JAV, o iš besivystančių šalių viena patraukliausių šalių – Rusija. Šiemet esą taip pat turėtų populiarėti su infliacija susietos besivystančių šalių obligacijos.