Skaičiuojama, kad darbo užmokesčio fondas (po mokesčių) Lietuvoje pernai buvo beveik 23% kuklesnis nei prieš sunkmetį – t.y. 2008-iais. Perlaidos iš užsienio per 2 metus išaugo 17%. Pastebima, kad gautų perlaidų gyventojai leisti neskubėjo – dalis jų nukeliavo į indėlių sąskaitas ar buvo atidėtos juodai dienai, dėstoma banko pranešime.

"Emigracijos reiškinio neįmanoma vertinti tik teigiamai arba tik neigiamai. Žvelgiant pro valstybės biudžeto „akinius“, perlaidos yra ne tokia naudinga pajamų rūšis kaip darbo užmokestis, kadangi jos apmokestinamos tik netiesioginiais mokesčiais vykstant vartojimo procesui", - sako p. Nausėda.
Be to, anot jo, ūkis netenka būtinos darbo jėgos, susidaro darbuotojų deficitas, aštrėja visuomenės senėjimo problema.

Kita vertus, pasak ekonomisto, emigrantų uždirbamos pajamos padeda atlaikyti sunkumus Lietuvoje likusiems artimiesiems, o grįžimo atveju pačiam žmogui praverčia užsienyje įgyta patirtis.

Laukia naujos bangos

SEB banko analitiko teigimu, tikėtina, kad artimiausiais metais perlaidos šturmuos naujus rekordus dėl stiprėjančios emigracijos bangos, gerėjančios užsienio šalių ekonomikos padėties ir vėl pradėjusių brangti tenykščių valiutų, ypač Skandinavijos šalyse. Vis tik įžvelgiama ir naujų grėsmių.

"Remiantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) tyrimais, didesnės perlaidos taip pat gali sukelti vadinamosios „olandiškosios ligos“ simptomų, kuomet, kylant paklausos infliacijai, šalies valiutos realioji vertė stiprėja, taigi atitinkamai prarandamas eksporto konkurencingumas", – sako p. Nausėda.

Pranešime dėstoma, kad nors emigrantai svetur uždirba kur kas daugiau, tačiau pagal perkamąją galią pajamų atotrūkis palyginti su Lietuvoje gaunamomis pajamomis, yra mažesnis. Taip yra todėl, kad bendras kainų lygis Vakarų Europos valstybėse yra aukštesnis negu mūsų šalyje.