Nepatekusiems į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose studentams tenka mokėti visą studijų kainą. Be tradicinio lėšų šaltinio – savo ar tėvų santaupų – studentai turi alternatyvą. Jie gali skolintis. Norint gauti valstybės remiamą paskolą, teks kreiptis į Valstybinį studijų fondą (VSF), jis sprendžia, ar suteikti tokią paskolą.

Remia valstybė

Po 2009 m. įstoję studentai, pritarus VSF, galės iš bankų skolintis su valstybės garantija. Studentams suteikiamos trijų tipų valstybės remiamos paskolos – sumokėti mokesčiui už mokslą Lietuvoje, už mokslą užsienyje ir pragyvenimo išlaidoms. Kiek ir kokiomis palūkanomis galima skolintis, lemia tai, ar skolinamasi sumokėti mokesčiui už mokslą, ar gyvenimo išlaidoms. Skolinimosi sąlygos priklauso ir nuo pačių bankų.

Skolinantis įmokai už studijas maksimalią paskolos sumą lemia mokymo įstaigos nustatyta studijų kaina. Gyvenimo išlaidoms skolintis galima iki 6.500 Lt metams (524 Lt/mėn.).

Skolinatės studijoms – ką būtina žinoti imant paskolą

Studijoms užsienyje su valstybės garantija pasiskolinsite ne daugiau kaip 7.800 Lt per metus (650 Lt/mėn.). Paprastai valstybės remiamos paskolos išduodamos vieną kartą per metus, rudens semestro metu. Papildomai pavasario semestro metu galima gauti paskolą studijuoti užsienyje.

Šiais metais lengvatines paskolas studentams išduos bankai DnB NORD, „Nordea“, „Swedbank“ bei „Snoras“. Sigitas Renčys, Valstybinio studijų fondo direktorius, nurodo, kad šiemet VSF studentams finansuoti ir paskoloms numato skirti 81,3 mln. Lt. Be to, valstybė numačiusi garantuoti 150 mln. Lt paskolų studentams (pernai limitas buvo 100 mln. Lt).

Palūkanos kinta

Už paskolą mokamos palūkanos susideda iš dviejų dalių. Viena dalis – banko marža. Ji nustatoma pasirašant sutartį ir vėliau nekinta. Šiuo metu nustatyta, kad bankų marža negali viršyti 3%. Finansų ministerija skelbė, kad šiemet bankų marža sieks nuo 1,9% iki 2,99%. Geriausias sąlygas pateikė DnB NORD ir „Nordea“ bankai.

Kitą palūkanų dalį sudaro 3 mėn. tarpbankinės rinkos palūkanos. Skolinantis litais tai būtų 3 mėn. VILIBOR, eurais – atitinkamo termino EURIBOR. Ši palūkanų dalis peržiūrima kas tris mėnesius. Nuo jos priklauso ir mėnesio įmoka bankui. Kovą 3 mėn. VILIBOR buvo apie 2%, nors dar prieš metus rodiklis siekė apie 7%. Atitinkamo termino EURIBOR palūkanos per metus sumažėjo nuo 1,6% iki 0,65%. Tai reiškia, kad skolinantis litais dabar reikėtų mokėti 3,9–5% dydžio metines palūkanas, o eurais – 2,5–3,5% palūkanas. Be to, valstybė yra įsipareigojusi dengti palūkanų dalį, kuri viršija 5%. Tad, net jei VILIBOR pakiltų, būtų nubrėžtos palūkanų ribos ir studentas nemokėtų daugiau kaip 5% palūkanų.

Grąžinti per 15 m.

Šias paskolas reikia pradėti grąžinti praėjus metams nuo studijų baigimo. Tačiau palūkanas reikia mokėti iš karto paėmus paskolą. Tiesa, galima paskolos grąžinimą atidėti.

„Šiais nedarbo laikais galima kreiptis dėl paskolos atidėjimo. Numatyti atvejai, kai galima atidėti paskolos mokėjimą“, – aiškina p. Renčys. Paskolą reikia grąžinti per 15 m. Galima numatyti ir trumpesnį laikotarpį. Grąžinus paskolos dalį palūkanos skaičiuojamos nuo paskolos likučio, tad ilgainiui mėnesio įmoka mažėja (linijinis paskolos grąžinimo būdas).

Paskolos įstojusiems anksčiau

Seniau nei 2009 m. įstoję studentai iš VSF gali skolintis studijų įmokai – 520 Lt per semestrą. Šios paskolos teikiamos su fiksuotomis 5% palūkanomis, be to, palūkanos pradedamos skaičiuoti vėliau.

„Palūkanų ir delspinigių skaitiklis įsijungia tik praėjus 2 m. nuo baigimo. Tai buvo tarsi nemokamas kreditavimas – tokios buvo valstybės lengvatinės sąlygos“ – teigia p. Renčys.

Aida Budreikienė, pernai 16 mln. Lt iš 22 mln. Lt valstybės remiamų paskolų studentams išdavusio „Swedbank“ Finansavimo valdymo skyriaus vadovė, teigia, kad šiemet studentų finansavimas bus viena iš prioritetinių banko veiklos krypčių.

Pasak p. Budreikienės, vidutinė paskolos suma pernai siekė 4.800 Lt. Daugiau nei pusė studentų (52%) skolinosi sumokėti už studijas, o 47% – gyvenimo išlaidoms.

Iš „Swedbank“ pernai skolinęsi studentai didelių derybinių svertų neturėjo – paskolos buvo suteikiamos iš anksto nustatytomis sąlygomis, t.y. paskolą teko imti su tokia marža, kokia bankas siūlė. Tokios pačios politikos bankas žada laikytis ir šiemet. „Visus studentus vertiname vienodai, tad veikiausiai ir šiemet paskolas teiksime pagal iš anksto nustatytas vienodas sąlygas“, – sako p. Budreikienė.

Tiek paskolos litais, tiek eurais buvo išduodamos su 3% marža. Tačiau paskoloms nacionaline valiuta pirmus dvejus metus nuo išdavimo buvo taikoma nulinė marža.

„Dabar pasiskolinusieji moka tiktai palūkanas, ir tai yra labai nedidelė dalis to, ką ateityje klientas turi grąžinti. Tad šiuo metu mokama gana tvarkingai, tačiau neretai kelias dienas vėluojama“, – nurodo p. Budreikienė.

Anot jos, bankas skatina paskolą imti ta valiuta, kuria gaunamos ar bus gaunamos pajamos. Už valstybės remiamas paskolas nereikalaujama jokio įkeitimo ar laidavimo. Bankui pakanka valstybės garantijos.

Ponia Budreikienė aiškina, kad, norint keisti sutartį, buvo taikomas 50 Lt mokestis. Tačiau paskolą sugrąžinus anksčiau numatyto laiko papildomų mokesčių „Swedbank“ neskaičiavo.

Galioja lengvata

Jei už mokslus mokama iš banko skolintais pinigais, galima pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Apmokestinamąsias pajamas galima mažinti bankui grąžinta paskolos dalimi. Jei studentas dar nedirba ar negauna apmokestinamųjų pajamų, šia mokesčių lengvata gali pasinaudoti jo tėvai, įtėviai, globėjai ar sutuoktinis.