Tai parodė investicijų ir turto valdymo banko „Evli“ užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Synopticom“ atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 500 respondentų iš didžiųjų Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio).

Į klausimą, kokiais būdais stengiamasi pagerinti savo finansinę padėtį, daugiausiai (67%) gyventojų atsakė, kad taupydami. 25% nurodė, kad siekdami karjeros, o 22% - kad investuodami. Dar 7% nurodė, kad tai daro pradėję savo verslą, o 6% nurodė tuo iš viso nesirūpinantys.

“Rezultatą, kad investuoja vos 22% gyventojų, vertiname kaip prastą. Juo labiau kad daugelis žmonių investicijomis laiko ir savo reikmėms perkamą NT, kuris tokiose šalyse kaip JAV net nelaikomas investicija”, - komentuoja Jolanta Latvienė, “Evli Securities” privačios bankininkystės vadovė Baltijos šalims.

Paaiškėjo, kad gerai savo materialinę padėtį vertina 21%, labiau gerai nei blogai – 32%, labiau blogai nei gerai – 34%, o visai blogai – 12% apklaustų gyventojų.

Tyrimas taip pat rodo, jog investavimu dažniau užsiima vyrai, gyventojai su aukštuoju išsimokslinimu bei turintys didesnes pajamas. Dažniau investuoja ir tie miestiečiai, kurie savo materialinę gerovę apibrėžia kaip gerą.

Pagrindinis taupymo bei investavimo tikslas yra siekis sukaupti lėšų nenumatytoms išlaidoms ar situacijoms. Šį aspektą nurodo septyni iš dešimties taupančiųjų ar investuojančių (71%). Tuo tarpu kiek daugiau nei trečdalis taupo dideliam pirkiniui (butui, automobiliui ir pan.)

Žino instrumentus

Apklausos rezultatai atskleidė, kad didžiųjų miestų gyventojai žino ar yra girdėję apie daugumą investavimo instrumentų. Daugiausia apklaustųjų žinojo šias priemones: akcijos (89%), investicijos į nekilnojamąjį turtą (82%), obligacijos (76%), investicijos į žaliavas (63%), investiciniai fondų vienetai (61%). Mažiausiai žinomi įrankiai yra pinigų rinkos priemonės bei ateities sandoriai (16%).

Daugiausia apklaustų 18-60 metų amžiaus Lietuvos didmiesčių gyventojų teigė investuojantys į fondus (22%). Antroje vietoje pagal priemonių populiarumą yra investicijos į nekilnojamąjį turtą (17%). Mažiausiai paklausūs investiciniai įrankiai yra pinigų rinkos priemonės bei ateities sandoriai (2%).

Trūksta lėšų

Kaip parodė tyrimas, pagrindinės neinvestavimo priežastys ir motyvai yra neturėjimas tam skirtų lėšų (82%) bei žinių apie investavimą trūkumas (33%). Trečia dažniau nurodoma neinvestavimo priežastis - sunku pasirinkti tinkamus būdus - yra tiesiogiai susijusi su žinių trūkumu.

„Vertintume, kad taip teigdami gyventojai tiesiog nori pateisinti save. Juk visi žino, kad šiais laikais galima pradėti investuoti ir nuo 100 Lt, tačiau daugelis tiesiog nenori surasti laiko tai pradėti daryti“, - sako p. Latvienė.

Savo ruožtu pagrindinis investavimo siekis yra noras padidinti savo turtą ir gauti grąžos iš savo investicijų. Šis motyvas yra aktualiausias kas antram apklaustam investuojančiam didmiesčių gyventojui. Beveik kas trečias siekia gauti nuolatinių pajamų iš investicijų (30%). Tuo tarpu kas penktas investuojantis respondentas nurodė, jog šiuo būdu stengiasi išlaikyti sukauptas lėšas (18%).

Sprendžia patys

Kas antras (52%) investuojantysis teigia, jog instrumentus pasirinko/pasirenka pats be profesionalų pagalbos, tuo tarpu beveik keturi iš dešimties (37%) dalinai naudojasi profesionalia pagalba, o kas dešimtas įrankius pasirinko tik su pagalba (11%).

Profesionalaus investicinio portfelio valdymo paslauga yra pasinaudojęs kas septintas investuojantysis (15%), o 23% net nelabai žino, kas tai yra.

Daugumos investuojančių didmiesčių gyventojų asmeninių investicijų lygis yra iki 10.000 Lt (61%)

Per ateinančius kalendorinius metus keturi iš dešimties (43%) investuojančiųjų planuoja dar investuoti iki 1.000 Lt ir tokia pat dalis nurodė investuosianti nuo 1.000-10.000 Lt (44%).

Mieliau investuoja namų rinkoje

Šiuo metu aktualiausios ir patraukliausios investuojantiems yra Lietuvos (37%), Kinijos (30%), Centrinės ir Rytų Europos (27%) bei Rusijos (24%) investavimo rinkos.

Pasak p. Latvienės, tai, kad lietuviai investuoja Lietuvoje, nestebina, mat jie mano turintys daugiausiai informacijos apie vietinę rinką.

„Tačiau blogai tai, kad neretai remiamasi ne pakankamai patyrusių žmonių, tarkime, kaimynų, patarimais. Todėl, pvz., manoma, kad daug perspektyvų turi Kinija, nors mūsų analitikai jau pataria atsargiai žiūrėti į šią rinką“, - sako ji.

Remiantis apklausos rezultatais, kiek daugiau nei pusė investuojančiųjų savo rizikos toleranciją apibrėžia kaip vidutinę (54%), keturi iš dešimties, mano, jog ji yra maža (40%), o 6% nurodo, kaip didelę.

Akcijų biržoje investuoja kas penktas apklaustas investuojantis didmiesčių gyventojas  (19%). Dauguma jų tai daro kartą ar kelis kartus per metus.

Priimant finansinius sprendimus, dažniausiai yra remiamais informacija žiniasklaidoje (41%), šeimos narių patarimais (39%), nagrinėjant pirminius šaltinius (35%), atsiliepimais internete, forumuose (34%) bei draugų patarimais (32%). Rečiausiai yra pasikliaujama bendradarbių patarimais (16%).