Šiemet gegužę buvo apklausti 1.000 nuolatinių Lietuvos gyventojų, iš kurių 67% atsakė, jog naudojasi internetu. Jų buvo klausiama, kaip pasikeitė jų pirkimo internetu įpročiai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. 69% atsakiusiųjų nurodė, jog apskritai neperka internetu.

Iš perkančiųjų, 42% teigė, jog internetu perka daugiau nei pernai, 24% perka tiek pat, o 17% šiais metais internetu perka mažiau.

„Mūsų atlikta apklausa parodė gan spartų pirkimo internetu/internetinėse parduotuvėse augimą. Gali būti keletas faktorių: pirkti internetu pigiau, patogiau, greičiau, taip pat sparčiai vystosi interneto parduotuvių rinka - vartotojai turi daugiau galimybių pirkti internetu“ – sako Inga Nausėdienė, „Rait“ valdybos pirmininkė.

Tyrimas parodė, kad dažniausiai internetu perka 25-34 metų amžiaus gyventojai, žmonės, uždirbantys daugiau nei 1.100 Lt vienam šeimos nariui, turintys aukštąjį išsilavinimą bei didmiesčių gyventojai.

Trūksta žinių apie saugumą

„Swedbank“ pristato „Spinter tyrimai” atliktą apklausą, kai birželį apklausus 1.004 gyventojus paaiškėjo, jog 25% perkančiųjų internetu nesusimąsto apie elektroninio atsiskaitymo saugumą, o 20% nerimauja, kad padarę klaidą gali prarasti pinigus ir nėra tikri, kur keliauja jų pateikti duomenys bei kaip jie bus panaudoti.

„Elektroninių atsiskaitymų saugumas susijęs su vartotojo patirtimi ir įgūdžiais. Dažniau apsiperkantys internete, be abejonės, jau žino, kaip išvengti nemalonių netikėtumų, tačiau atsiskaitymo saugumo pavojai tyko pradedančiųjų, todėl svarbu ne tik patiems imtis atsargumo priemonių, bet ir naudotis specialistų pagalba“, – perspėja „Swedbank“ Atsiskaitymo kortelėmis departamento atstovas Tomas Rimkus.

Banko duomenimis, vienas dažniausiai pasitaikančių sukčiavimo interneto erdvėje būdų yra pirkėjų įviliojimas į fiktyvias elektronines parduotuves, siekiant gauti prisijungimo prie sąskaitų duomenis.