71% apklaustųjų nėra numatę, kaip finansiškai apsaugotų savo šeimą ištikus nelaimei, o 57% prisipažino net nepagalvojantys, kokia finansinė našta tektų artimiesiems, jei jie prarastų darbingumą ar žūtų.

„Apklausa patvirtina mūsų prielaidas, kad dauguma gyventojų stengiasi užsitikrinti pakankamas pajamas dabar ir nesvarsto galimų ateities scenarijų, jei situacija netikėtai pasikeistų. Tačiau mus nustebino problemos mastas“, – pranešime pažymi Mindaugas Jusius, „Swedbank Life Insurance“ SE valdybos pirmininkas.

Apklausos metu 7 iš 10 gyventojų pripažino, kad įvykus tokiai nelaimei jų artimųjų finansinė situacija taptų sudėtinga. Beveik pusė apklaustųjų (44%) teigė, kad jų mirties atveju žymiai sumažėtų bendros šeimos pajamos, o kas ketvirto žmogaus artimiesiems liktų finansiniai įsipareigojimai – įsiskolinimai ar paskolos.

„Šeimos nario mirtis yra didelis psichologinis, emocinis šokas, o jei dar užgriūva nepakeliama finansinė našta, šeimai atsitiesti po nelaimės tampa labai sudėtinga. Finansinis planas, atsitikus nelaimei, padėtų atsakyti į klausimą, kaip toliau savarankiškai mokėti įmokas, planuoti kasdienes išlaidas, vaikų ateitį“, – sako „Swedbank Life Insurance“ SE valdybos pirmininkas.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė atkreipia dėmesį, kad šeimos nėra finansiškai apsisaugojusios, nes Lietuvoje žmonės apskritai dar tik mokosi atsakingai planuoti finansus. Finansinė apsauga – vienas iš sąmoningo finansų planavimo etapų. Atsarginio plano užtikrinimas turėtų būti toks pats svarbus, kaip poreikių, norų atskyrimas, išlaidų kontrolė ir pajamų paskirstymas.

„Dar kovo mėnesį atlikto tyrimo duomenys atskleidė, kad didžiausia gyventojų dalis yra sunerimusi dėl mažų atlyginimų ir didėjančių kainų, tačiau tik nedaugelis žvelgia į ilgalaikę perspektyvą: kokio dydžio pensiją gaus ateityje (tik vyriausi respondentai), kaip įvykdys visus turimus finansinius įsipareigojimus. Didžiausias dėmesys trumpalaikiam planavimui leidžia daryti prielaidą, kad finansinė atsakomybė prieš savo šeimą ilguoju laikotarpiu dar nėra labiausiai rūpimų klausimų sąraše“, – dėmesio stoką ateities planavimui pabrėžia p. Bložienė.

Pasak Mindaugo Jusiaus, lietuviai nėra finansiškai apsisaugoję dar ir dėl to, kad trūksta žinių, kas apskritai yra toji šeimos finansinė apsauga, kada šeimos nariai yra finansiškai saugūs ir ar/kaip galima to pasiekti.

„Kaip parodė tyrimas, apie pusę Lietuvos gyventojų artimųjų finansinę apsaugą sieja tik su esamos situacijos užtikrinimu – pakankamomis pajamomis, nuolatiniu darbu ir nuosavu būstu“, – apklausos duomenis komentuoja Mindaugas Jusius. 

Statistika taip pat leidžia daryti išvadas, kad stinga įgūdžių įvertinti finansinės apsaugos poreikį ir priimti sprendimus, kaip apsaugoti šeimą.