Yra 5 pagrindiniai būdai, kuriais galima dalyvauti žaliavų rinkos prekyboje.

1 būdas – tiesioginės investicijos

Nors investuotojas gali paprasčiausiai nusipirkti fizinių žaliavų, tačiau tai padaryti gali būti problemiška. Pavyzdžiui, Niujorko prekių biržoje (NYMEX) vienas neperdirbtos naftos kontraktas yra 1.000 barelių. Jei investuotojas nutartų įsigyti bent 1 naftos kontraktą ir sulauktų jos pristatymo termino, kur jis laikytų tokį kiekį?

Šiek tiek lengviau būtų investuojant į auksą. Nors vienas standartinis aukso luitas sveria apie 12,4 kg ir jį būtų galima saugoti net namie, bet saugumo sumetimais geriau išsinuomoti banko seifą, o ši paslauga kainuoja.

2 būdas – žaliavų bendrovių akcijos

Lengvesnis būdas dalyvauti žaliavų rinkoje yra investavimas į akcijas tų bendrovių, kurios užsiima gavyba, perdirbimu ar kita veikla, pagrindines pajamas generuojančia iš žaliavų prekybos. Tokios bendrovės pavyzdys gali būti „Gazprom“, kurios pagrindinė veikla yra gamtinių dujų gavyba, transportavimas ir pan. Tačiau ši investicija nebus „gryna“, nes „Gazprom“ akcijų kaina priklauso ne tik nuo gamtinių dujų kainų, bet ir nuo investuotojų požiūrio į Rusijos akcijų rinką.

Taip pat, kaip ir vertindami kiekvieną akciją, taikydami kapitalo aktyvų įkainojimo modelį susiduriame su sistemine ir nesistemine (specifine bendrovės) rizika. Taigi, keičiantis bendram investuotojų požiūriui į Rusijos akcijų rinką, keisis ir požiūris į „Gazprom“ akcijas. Kitas svarbus dalykas yra pačios bendrovės vadyba, t. y. nesisteminė rizika. Tai vėlgi neturi nieko bendra su žaliavų kainomis.

3 būdas – ateities sandoriai

Lengviausias būdas pasiekti žaliavų rinką yra per žaliavų ateities sandorius (angl. commodity futures). Toliau šiame tekste, kalbėdami apie investavimą į žaliavas, jei nebus paaiškinta kitaip, visada turėsime omenyje, kad investuojama per žaliavų ateities sandorius.

Ateities sandoriai turi kelis pranašumus. Pirma, jais prekiaujama biržoje – vadinasi, jie turi tokias pat savybes kaip ir prekyba akcijomis biržoje: viena prekybos vieta (birža), skaidrus kainos nustatymas, atsiskaitymo saugumas, standartiniai sandorių dydžiai ir sąlygos, kasdienis likvidumas.

Antra, ateities sandorio įsigijimas nereiškia automatiško žaliavų pristatymo. Ateities sandoris gali būti uždarytas prieš jo galiojimo pabaigą.

Trečia, ateities sandorį galima įsigyti, nemokant visos žaliavų kainos, o tik pradinį užstatą. Neigiama ateities sandorių ypatybė, jei nenorima gauti žaliavų tiesiogiai, yra nuolatinis sandorio atnaujinimas (angl. rollover). Tai susiję su papildomomis išlaidomis – komisiniais finansų tarpininkams. Kita negatyvi savybė – nepalankiai judant žaliavų kainoms, gali būti pareikalauta įnešti papildomą užstatą.

Apibendrinant galima pasakyti, kad investavimas į ateities sandorius yra sudėtingesnis nei tiesiog ilgalaikis investavimas į akcijas. Tačiau išeitį ir čia galima rasti, pasirenkant investavimą į žaliavų ateities sandorius per fondus. Ypač pigus variantas – indeksiniai fondai, kuriais prekiaujama biržose (ETF).

4 būdas – apsikeitimo ir išankstiniai sandoriai

Investavimas į žaliavų apsikeitimo ir išankstinius sandorius yra panašus į ateities sandorius, tačiau turi ir kelis esminius skirtumus. Jie yra pritaikyti individualiam investuotojui pagal jo poreikius, todėl yra mažiau likvidūs. Šiais sandoriais neprekiaujama biržoje. Tai vėlgi neigiamai veikia likvidumą.

5 būdas – susietos obligacijos

Paskutinis iš minėtų investavimo būdų – skolos vertybiniai popieriai, susieti su žaliavomis. Investuotojams tai naudinga keletu aspektų. Pirma, nereikia galvoti apie atnaujinimą (angl. rollover), kaip kad sudarius ateities sandorius.

Antra, ši priemonė faktiškai yra obligacija. Jei investuotojo veikla dėl kokių nors priežasčių apribojama žaliavų rinkoje, šiuos apribojimus galima apeiti, investuojant į tokio tipo obligacijas. Tiesa, dažnai tokiu atveju investuotojas turi atsisakyti dalies žaliavų kainos prieaugio (bet gauna investicijų apsaugą, jei kainos krito).

Parengta pagal VŽ Investicijų žinyną