„Daugelis nedirbančiųjų ar oficialiai gaunančių mažas pajamas gyventojų turi teisę ir į kitas lengvatas: kompensacijas už šildymą, vandenį, nemokamą mokinių maitinimą mokyklose, socialinę stipendiją studijuojančioms atžaloms ir panašiai. Tokiu būdu iš socialinių išmokų ir lengvatų susikuriama finansinė nauda neretai paskatina nedirbti, todėl vis dažniau atsiranda tokių žmonių, kurie nusprendžia paaukoti tuos kelis procentus didesnių pajamų vardan daugiau laisvo laiko, kurio turi nedirbdami. Tai patvirtina ir Darbo biržos atlikta apklausa: 27% registruotų bedarbių nėra suinteresuoti gauti darbą“, – komentuoja Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje.

Pasak p. Bložienės, tokia situacija susiklostė dėl to, kad išlaidos socialinėms pašalpoms nuo 2005-ųjų iki pat 2009 m. Lietuvoje augo beveik tiek pat, kiek vidutinis darbo užmokestis, o 2008 m. – sparčiau.

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, teigia, jog šiuo metu didesnė problema yra ne socialinių išmokų dydis, o neadekvati jų trukmė.

Jis mano, jog nors minimalaus atlyginimo didinimas didintų bedarbių norą pereiti nuo šelpiamojo prie dirbančiojo statuso, tai gali apsunkinti naujų darbo vietų kūrimą.

***

"Swedbank" skaičiavimai:

Du nedirbantieji, vienas mokyklinio amžiaus nepilnametis:

Nedarbo išmokos (Lt/mėn.): 1.086,62 Lt;
Kompensacija už šildymą, gyvenant 62 kv. m. bute, kai 1 kv. m. šildymo kaina 6,09 Lt (Lt/mėn.): 370,26 Lt;
Nemokamo maitinimo mokykloje vertė (Lt/mėn.), mokantis 22 dienas per mėnesį: 136,4 Lt;
Parama mokymo reikmėms įsigyti (Lt/mėn.): 13 Lt;
Galutinė finansinė nauda (Lt/mėn.): 1.606,28 Lt.

Du dirbantieji, vienas mokyklinio amžiaus nepilnametis:

Darbo pajamos (Lt/mėn.): 2.041,04 Lt;
Kompensacija už šildymą, gyvenant 62 kv. m. bute, kai 1 kv. m. šildymo kaina 6,09 Lt (Lt/mėn.): 179,37 Lt;
Sumokėti mokesčiai nuo pajamų (Lt/mėn.): 475,48 Lt;
Galutinė finansinė nauda (Lt/mėn.): 1.872,8 Lt.