Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje sudaro 222 EUR (766,5 Lt). Lietuvos pensijų fondų valdytojų surinkti duomenys rodo, kad Lenkijoje pensininkai vidutiniškai gauna beveik dvigubai daugiau – 432 EUR (1.492 Lt). Didesnės nei mūsų šalyje pensijos mokamos ir Latvijoje, ir Estijoje – atitinkamai 304 EUR (1.050 Lt) ir 232 EUR (801 Lt), nors šiose šalyse vieną pensininką išlaiko mažiau dirbančiųjų.

Tačiau Lietuvos pensininkai gauna daugiau nei rumunai ir bulgarai – atitinkamai 175 EUR (604 Lt) ir 125 EUR (432 Lt).

„Lietuva pagal vidutinio atlyginimo dydį taip pat rikiuojasi eilės gale ir lenkia tik Bulgariją bei Rumuniją. Tačiau atotrūkis tarp mokamų pensijų ir gaunamų atlyginimų Lietuvoje yra vienas iš didesnių regione – pensijos tesudaro 37% vidutinio atlyginimo „ant popieriaus“, kai, pavyzdžiui, Lenkijoje šis santykis siekia 54%. Tai verčia rimtai abejoti, ar mūsų šalyje pensijų išmokų klausimas sprendžiamas efektyviai, ir kelia klausimų, kodėl nesirūpinama papildomu taupymu senatvei sukurtoje II pakopos pensijų sistemoje, jei kuo toliau, vis labiau valstybinės pensijos tampa neadekvačios atlyginimams“,  – pranešime spaudai teigia Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Anot jo, toks skirtumas dabartinės pensijų sistemos, kuri remiasi „Sodra“, yda. 

Vidutinis atlyginimas iki mokesčių („ant popieriaus“) Lietuvoje sudaro apie 603 EUR (2.082 Lt). Didžiausias atlyginimai regione mokami Kroatijoje, Čekijoje ir Lenkijoje – atitinkamai 1.045 EUR , 946 EUR ir 800 EUR. Estijoje ir Latvijoje vidutinis atlyginimas siekia atitinkamai 790 EUR ir 656 EUR, o Rumunijoje ir Bulgarijoje – atitinkamai 316 EUR ir 299 EUR.

„Šiuo metu Lietuvoje vieną pensininką išlaiko 2,1 dirbančiojo. Kroatijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Estijoje ir Latvijoje šis rodiklis yra prastesnis ir svyruoja nuo 1,2 iki 2 dirbančiųjų vienam pensininkui. Lenkijoje ir Slovakijoje šis santykis siekia atitinkamai 2,3 ir 2,4. Prognozuojama, kad dėl prastėjančios demografinės padėties, emigracijos, ateityje vienam pensininkui teks vis mažiau dirbančiųjų, ir juos išlaikyti bus vis sunkiau. Tad mūsų šalyje galime tikėtis vis mažesnių, lyginant su vidutiniu atlyginimu, valstybinių pensijų, o papildomu taupymu II ir III pakopos sistemose šiuo metu tiek politikai, tiek patys gyventojai, per mažai rūpinasi“, – nurodo Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

Pensijos ir atlyginimai Vidurio ir Rytų Europoje (2010 m. III ketv.)

Mažas pensijas pensijas lietuviai gauna dėl "Sodros" sistemos ydų