Tokią išvadą daro tyrimą atlikę Pensilvanijos universiteto mokslininkai.

Kai įmonė viešai paskelbia apie kitos įmonės įsigijimą, akcijų biržoje sulaukiama tam tikros investuotojų reakcijos. Pavyzdžiui, jei bendrovė perka privačią biržos sąrašuose nesančią, perkančios bendrovės akcijos biržoje paprastai brangsta, rašo futurity.com.

Jei skelbiančioji bendrovė perka biržos sąrašuose esančią bendrovę, perkančiosios įmonės akcijos pinga (manoma, kad už pirkinį įmonė sumoka premiją).

Tačiau tyrimas rodo, kad investuotojai skirtingomis savaitės dienomis į esminius pranešimus reaguoja nevienodai. Anot tyrimo autorių, jei naujiena paprastai sukeltų 10% akcijų kainos pokytį, tai paskelbus ją penktadienį, ji nebūtų visiškai įskaičiuota į akcijos kainą biržoje, t.y. akcijos kursas pasikeistų mažiau nei 10%.

Todėl įmonės esą specialiai parenka laiką, kada skelbti esminius įvykius. Pirmadienį skelbiama 26% visų pranešimų, vėliau pranešimų tolydžio mažėja, o paskutinę savaitės darbo dieną skelbiama tik 14%.

„Investuotojai turėtų atkreipti dėmesį į šiuos skirtumus, kai perka arba parduoda akcijas remdamiesi pranešimais apie įsigijimus“, – teigia Amy Sun, Pensilvanijos universiteto apskaitos profesoriaus asistentė.

Anot jos, investuotojai galėtų pasinaudoti šiais skirtumais prekiaudami akcijomis. Pavyzdžiui, jei pranešimas paskelbtas penktadienį ir kitos savaitės pradžioje laukiama didesnės reakcijos, investuotojai galėtų parduoti skolintas akcijas, jei tikisi kainos nuosmukio ir pirkti daugiau akcijų, jei tikisi kainos prieaugio.